Velykų tradicijos ir žaidimai

Po Didžiosios savaitės sekmadienį – šv. Velykos.  Jos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kildinamas iš žodžio „vėlės“, nes senovėje buvo tikima, kad vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, o paskui pirmam Perkūnui sugrumėjus sulenda atgal. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimo diena.

Ne mažiau svarbus ir šios šventės simbolis – kiaušinis. Pagonių religijoje jis simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Apie kiaušinių marginimą ir ornamentiką jau rašiau anksčiau. Velykų kiaušiniai turėjo pačią didžiausią galią – vyrai užkasdavo juos laukuose, kad javai geriau derėtų, o keli likę margučiai po Velykų saugodavo namus nuo Perkūno.

Smagi šita šventė ir vaikams – juk pamiškėje gyvena Velykė. Ji dažo kiaušinius, o Velykų naktį juos išvežioja vaikams. Kiekvienam po du. Jei buvai negeras – gaudavai juodą.

Jeigu per Kalėdas puošiama eglutė, tai per Velykas – Velykų medelis. Anksčiau, buvo kuriamos stilizuotos eglutės su 9 ar 12 kiaušinių. Kiaušiniai nuo šio medelio neša laimę ir sėkmę. Žinoma, niekas netrukdė išdabinti sausainiais, popieriniais ar siūtais paukščiais.

Tradicijų ši šventė irgi turi nemažai – kiaušiniai būdavo mušami, ritinėjami (tas, kurio kiaušiniai nuriedėdavo toliausiai, buvo laikomas laimingiausiu), mažieji eidavo kiaušiniauti ( Atėjęs į trobą vaikas sudainuodavo nedidelį posmelį, pvz.: „aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis…“ ir įsikišdavo pirštą į burną – tai buvo ženklas, kad jis prašo kiaušinio. Įkišti du pirštai reiškė, kad vaikas prašo dviejų kiaušinių. Buvo ir tokių, kurie įsikišdavo į burną ir daugiau pirštų, bet tuomet paprastai būdavo išvejami už gobšumą), lalaudavo, supdavosi. Beje, pirmoji diena – buvo daugiau savų rate švęsti, o va antroji – jau krikštatėvius lankyti, kiaušinių pasirinkti, gražiais margučiais pasidžiaugti.

Tikrai girdėjote daug liaudies dainų, kurios apdainuoja augimą, atgimimą ir naują gyvybę. Švęsdavo nety keturias dienas. Tiesa, ketvirtoji – Ledų diena, kai buvo negalima liesti žemės, arti, akėti – kad ledai javų neišmuštų.

Velykų savaitę vainikuoja Atvelykis, arba vaikų Velykikės.

Smagių švenčių, gražaus pavasario!

 

 

 

Read previous post:
Mažytė dekoracija Velykoms – zuikutis

Kartais norisi mažytės smulkmenos, kuri simbolizuotų Velykas. Jei ir Jums taip - galite pasisiūti maišelį - zuikutį. Tereiks išsikirpti dvi…

Close