Press "Enter" to skip to content

Vaikų plaukų kirpimas

foto: Laima Kaupienė

Iki šiol ausyse skamba prietaras, jog nėščia moteris negali kirptis plaukų… Kodėl – nerašysiu, kad nežinanti šio prietaro neimtų juo naudotis. Kai nežinai – galvos neskauda. Siaubas, jei trumpų plaukų turėtoja ir užimanti kokias diplomatines pareigas moteris imtų želdintis, oi, tai yra, nekirptų plaukų viso laukimo metu… Mūsų šalies įvaizdis gerokai priartėtų prie laukinių kraštų…

Dėl kūdikių ir vaikų plaukų kirpimo taip pat daug prietarų ir nuomonių. Vienas dažniausiai girdimų: reikia skusti mažam vaikui galvą, kad plaukai būtų stori, tankūs, stiprūs. Gal ir yra jau dabar sukurta kokia skutimo mašinėlė, keičianti plauko struktūrą, bet man, mirtingajai, ji rankosna nepapuolė, tad šiuo pasakymu tikrai nesinaudoju. Esmė ta, kad plaukų svogūnėlių negalima pakeisti nuskutant vaiką plikai. Jie buvo paveldėti ir susiformavo dar tada, kai mažylis dar nebuvo gimęs. Aišku, kai nebėra plaukų, negali sekti plaukų storio, kurie, augant vaikui, taip pat auga: storėja, tvirtėja, todėl gali atrodyti, jog ataugo „geresni”. Be to, pediatrai nerekomenduoja skusti plaukų, nes taip galima pažeisti pačius plaukų svogūnėlius.

Kad plaukučiai sustiprėtų, greičiau augtų, galima juos paprasčiausiai pamaloninti kokybiškomis vaikiškomis šukomis, pagamintomis iš natūralių medžiagų. Reikia šukuoti kiekvieną vakarą, braukiant jomis plaukų augimo kryptimi ir prieš ją, į kairę, į dešinę. Tokiu būdu gerinama kraujotaka, svogūnėliai geriau aprūpinami deguonimi.

Kitas tikėjimas, pasakymas: iki metukų plaukų kirpti, skusti negalima, plaukai bus silpni. Specialistai kalba apie tai, kad pirmą kartą vaikutį apkirpti galima tada, kai jam sukanka 40 dienų. Aišku, jei reikia. Juk ne dėl holivudinio įvaizdžio mažam vaikui plaukai kerpami (tikiuosi…). Svarbu, kad plaukai nelįstu į akytes, netrukdytų vaikui, būtų patogu juos prižiūrėti, pats vaikas atrodytų tvarkingas.
Pati savus kirpyklon pirmą kartą atvedžiau skirtingai. Vyresnėliui buvo nepilni metukai, kai apsilankėme kirpėjo buveinėje, nes ėmė trukdyti priekyje augantys plaukai. Mažėliui kirpėjo paslaugų neprireikė net iki dviejų su trupučiu metų. Iki to laiko nebuvo ko trumpinti. Broliai, bet skirtingi: vieno plaukai stori, greit augantys, tankūs, o kito plonučiai, lėtai augantys. Gal pasikeis. Bet esmė – taip, nė vieno neskutau, bet jaunėlis antro prietaro ribą „išlaukė”, o plaukai silpnesni, nei buvo tokio amžiaus vyresnėlio.

Ir… Kirptis abu ėjo nepatikliai, bet, kad neišgąsdintume šia procedūra, pirmiausia buvo rodomasneskausmingas pavyzdys – kerpamas tėtis. Jog pirmą kartą besikirpsiantis žmogus neišsigąstų, nepabūgtų. Ir kirpėjas turėtų būti pasiruošęs tokiam klientui. Kad ir atsiklaupus darbuotis su žirklėmis.