Press "Enter" to skip to content

Praktinis vadovas APIE kitokią MEILĘ

Beveik prieš metus vykusiame konkurse Birutė laimėjo dvi puikias knygas apie finansinį vaikų lavinimą, o štai dabar ji atiduoda duoklę jums, mielieji skaitytojai. Įspūdžiais apie knygą „Tėvai, vaikai ir pinigai” Birutė dalijosi prieš pora savaičių. Šiandien jūsų dėmesiui – antrosios knygos apžvalga ir įvertinimas.


Tėvai – vaikai – anūkai ir juos skiriantys kartų konfliktai – amžina problema. Toli ieškoti nereikia. Artimiausioje aplinkoje nesunkiai rastume įtemptų, susvetimėjusių marčios, žento ir anytos ar uošvio; mamos, tėvo ir dukros ar sūnaus; brolių, seserų santykių pavyzdžių.

Autorių Sju Džonson, Džiulės Karison, Elizabet Bover knyga „Senelių meilė” – apie kitokių santykių kultūrą. Praktinis autorių kolektyvo sukauptas patirties bagažas įkvepia bendrauti kitaip. Pasakysiu dar daugiau – autorės suteikia skaitytojui galimybę įvairias situacijas pamatyti šiuolaikiškai – 3M vaizdu – mamos, marčios ir močiutės. Ir nesakyčiau, kad „Senelių meilė“ skirta tik seneliams – ją verta paskaityti tiek anūkams, tiek tėvams, tiek besiruošiantiems jais tapti. Ji – apie besąlygišką meilę ir geranoriškumą, troškimą kurti šeimos tradicijas ir tai, kaip minimaliomis pastangomis sukurti darnius santykius tarp brangiausių žmonių: vaikų – tėvų – senelių.

Žaiskite, bendraukite, mokykitės

Kaip tėvai mokosi naujų tėviškų pareigų, taip seneliai turi priprasti prie savųjų. Autorės dalinasi patirtimi išimtinai tik praktikoje išbandytais būdais. Čia gausu patarimų apie tai, kaip rasti bendrą kalbą su savo suaugusiais vaikais besiruošiančiais vaiko gimčiai. Vaikai sužinos kokie jausmai aplanko būsimuosius senelius. Knygoje gausu patarimų, kaip užimti vaikus ir leisti tėvams pailsėti, o svarbiausia vieniems kitų nežeminti vaikų akivaizdoje. „Senelių meilė“ – knyga apie tai kaip supti  kūdikį, išdarinėti grimasas su pradedančiu vaikščioti pypliu, apsikeisti valgių receptais su jau ūgtelėjusia moksleive. Ir tiesiog apie tai kaip gera būti kartu kantriai ir išmintingai seneliaujant. Knygoje dešimtys detaliai aprašytų užsiėmimų, žaidimų skirtų laisvalaikiui su įvairaus amžiaus vaikais – nuo kūdikystės iki paauglystės. Parašyti laišką, ką nors nupiešti, pagroti puodais ar iš makaronų sudėlioti kompoziciją papildomai nieko nekainuoja, bet moko, įkvepia, lavina vaizduotę. Čia gausu idėjų atostogoms, šeimos susitikimams, pirkiniams, bendram turiningam laisvalaikiui, ir įkvėpimo pradėti kurti naujus santykius.

Atstumas – ne kliūtis

Ypač aktualus ir vertingas man pasirodė skyrius – „Meilė per atstumą“. Šiais emigracijos ir „pasaulio piliečių“ laikais artimieji gyvena toli vienas kito, būtent jiems autorės pateikia patarimų kaip išsaugoti ryšį pasitelkiant šiuolaikines ir tradicines bendravimo priemones. „Senelių meilėje“ seneliams daug informacijos paprastai apie kompiuterinį pasaulį, internetą, Blogger, Skype, Facebook, Twitter ir kt. bei nesibaigiantį SMS žinučių rašymą. Be to šiais laikais galima bendrauti ne tik elektroniniu paštu, vis dar veikia ir tradicinis paštas! Net nustebau, kokiais originaliais būdais bendrauja šeimos pasidalinusios patirtimi su šios knygos autoriais.

Negaliu pasakyti, kad knygoje nėra vietų kuriose kertamasi su kai kuriomis mano vertybėmis ar kad viskas 100 proc. pritaikoma mūsų šeimoje. Kita vertus kuo ilgiau gyvenu šioje žemėje, tuo dažniau suprantu, kad esame per reiklūs ir pralaimime reikalaudami iš kitų to, kas patiktų mums. Keldami kartelę kitiems, pamėginkime kartais ir patys pro ją pralysti. Gal ne visada mums patinka tėvų sprendimai, bet kartais rezultatas tiesiog vertas to, kad į kai ką pažiūrėtume ne tokiu kritiniu žvilgsniu.

Ir pabaigai…

Jei dėl tam tikrų priežasčių manote, kad knygos negalėtumėte padovanoti savo ar vyro gimdytojams, perskaitykite „Senelių meilę“ patys. Patogu tai, kad galima atsisiųsti keleto puslapių ištrauką ir pasiskaityti prieš perkant šią knygą. Ir dar – nepykite, jog vaikai pas senelius vietoje pietų prisivalgė keptos duonos ar sūrelių, o gal saldainių buvo daugiau nei jūs norėtumėte. Pasikalbėkite nepriekaištaudami, juk tai galėjo būti tiesiog nelabai vykęs senelių bandymas surasti bendrą kalbą su jūsų vaikais. Mes mokydamiesi būti gerais tėvais kasdien darome ne ką grubesnes klaidas. Norite turėti savo šeimos istoriją, tad nedelskite – pasikvieskite savo vaikus ir padėkite sukurti pirmąjį laišką jų besąlygiškai mylimiems seneliams. Galbūt tai bus pirmas žingsnis kitokių santykių link, kol dar ne vėlu.