Jaukūs vasaros vakarai daug kam asocijuojasi su jaukiais sodo kampeliais, kuriuose stovi pinti ar ąžuoliniai lauko baldai, o gal sena kėdė, suolas su pagalvėlėmis. Kartais reikia tiek nedaug – naujos faktūros, įdomesnio augalo ir aplinka visiškai pasikeičia. Tie, kas neturi sodo ar terasos – įsigudrina poilsio kampelius susikurti net mažuose balkonuose. Svarbiausia, pati idėja ir norai.

Nors už lango balta, bet geriant kavą rytais ir žiūrint į terasą – norisi įsivaizduoti, kaip bus kai atšils. Visad, po žiemos gražiųjų švenčių, imu laukti pavasario – maga pasodinti gėlių, surasti vietą bazilikui, mairūnui ir petražolei. Iki šiol, mano daržininkystė buvo tik keli vazonėliai vėjo gairinamame balkone. Dabar – erdvės saviraiškai turiu ne taip ir mažai – šiemet galėsiu išmėginti save ne tik namų, bet ir aplinkos kūrime. Labai mėgstu iššūkius. Taigi ir mano svajonei apie Provanso stiliaus darželį, panašu, kad lemta išsipildyti.Turime ir terasą, kuri šiltuoju metu praplės namų erdvę. Juk taip smagu išlysti rytais su kavos puodeliu į lauką. Dar nesugalvojau, kokie baldai nutūps joje, šiuo metu tik svarstau kelis variantus. Galima išsisukti ir labai nebrangiai – investuojant tik į seną krėslą ir dažus, o galima išleisti daug pinigų. Viskas priklauso nuo norų ir galimybių.

Vienas nesudėtingų būdų sukurti jaukumą poilsio kampe – restauruoti senus baldus. Tai ir ekologiška, nes daiktai neišmetami, o prikeliami naujam gyvenimui, ir tikrai nekainuoja labai daug pinigų. O kur dar vidinis pasitenkinimas, kad sutaupėte medžių ir energijos, kurie būtų suvartoti naujiems baldams pagaminti. Svarbiausia, nepabijoti eksperimentuoti su spalvomis, faktūromis ir akcentais. Turiu tokias senelio darytas senovines kėdes, kurias gal būt užteks tik nušveisti ir nulakuoti –   tarnaus dar ne vienus metus.

Dar vienas būdų sukurti smagų poilsio kampelį – pinti baldai. Jų įvairovė gana plati – nuo klasikinių iki pačių įvairiausių formų. O jeigu dar pasiūti gražesnes pagalvėles, patogius patiesalus – nesinorės nuo jų pasikelti. Tačiau šiuo atveju, tenka susitaikyti, kad biudžetas nebebus minimalus.

Ąžuoliniai ar kito medžio baldai.  Ąžuolas – medis tvirtas, kietas – taigi tokie baldai bus ne tik gražus sodybos akcentas, bet ir ilgaamžis. Šilta medžio faktūra natūraliai įsilieja į sodo vaizdą. Renkantis tokius baldus, reiktų pagalvoti, kad jie tarnaus ne vienus ir ne dvejus metus – vadinasi, nėra laikinas sprendimas. O kai sprendimas ne vienam sezonui – tai ir kaina pasidaro ne tokia bauginanti.

Sąmoningai paskutinę palikau plastikinių baldų grupę – nors ji užkariavusi daugelį sodų ir terasų, man ne tokia miela, kaip prieš tai išvardintos. Bet juk kiekvienas įrašas subjektyvi kiekvieno mūsų nuomonė:

O kas karaliauja Jūsų namų aplinkoje –  ąžuoliniai, pinti ar plastikiniai lauko baldai? Gal būt esate, ką nors smagaus sukūrę – kviečiu pasidalinti idėjomis.

Gerų minčių ir išsipildančių planų!