Laiko kapsulė: pirmyn… į ateitį iš 1987-ųjų

Foto: screenrant.

Šis įrašas apie ateitį ir progresą. Apie ateities prognozes, kurias galime patikrinti. Kaip žymiausi sci-fi kūrėjai įsivaizdavo dabartį (2012-uosius) gūdžiais 1987-aisiais?

Aizekas Aizimovas buvo lakoniškas – žmonės dar nebus susinaikinę branduolinio karo metu ir Žemėje bus 8-10 milijardų gyventojų. Bent dėl vieno dalyko jis neklydo.

Gregoris Benfordas taip pat manė, kad Žemėje bus arti 8 milijardų gyventojų. Taip pat vis dar neturime jo prognozuotųjų gyvenamųjų bazių Mėnulyje ir, bent jau kol kas, neskraidome į Marsą. Tačiau tyrimai ir pasiruošimai šiose srityse gana aktyvūs. Dar jis prognozavo, kad maistas išliks nepasikeitęs. Na, gal JAV, kur rašytojas gyvena, jis ir nepasikeitė, tačiau Lietuvoje galime pastebėti radikalių pokyčių šioje srityje. Dar neblogai, mano manymu, jis pataikė mokslų sferoje:

In science, the Icks (physics, mathematics) will be eclipsed by the Ologies (biology, psychology, ecology…).

Moksle „-ikas“ (fizika, matematika), pakeis „-ologijos“ (biologija, psichologija, ekologija).

Tačiau reikia pastebėti, kad „ikos“, taip pat chemija ir kiti tikslieji mokslai yra gana tvirtas pagrindas ir pagalba minėtosioms „ologijoms“.

Trečiasis ateities pranašas man pasirodė įdomiausias – Algis Budrys.  Jis pasirašinėjo slapyvardžiais Frank Mason, John A. Sentry, Paul Janvier, William Scarff, Robert Marner, David C. Hodgkins, Ivan Janvier, Alger Rome. Algis Budrys – žymiausias lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas.

Jo vardas įtrauktas į 25 žymiausių XX a. antros pusės rašytojų fantastų sąrašą, jo biografija ir kūrybos analizė pateikta Charles Platt knygoje „Kas rašo mokslinę fantastiką“ greta 30-ties geriausių fantastų, tokių, kaip Aizekas Azimovas. Jo kūriniai jau tapo pripažinta mokslinės fantastikos klasika.

Mūsų laimei, dauguma rašytojo pranašysčių neišsipildė. Jis prognozavo aukštą „saugomos energijos“ kainą, kaip pvz. baterijos ir panašiai. Tačiau dalis spėjimų, susijusių su visuomenės sankloda, manau, turi labai realius šansus išsipildyti.

Gerald Feinberg laurus atiduoda šių dienų kompiuteriams, elektronikai ir nanotoechnologijoms ir, ko gero, pelnytai. Šiandien pasiekti tikrai stebinantys ir fantastiški duomenų perdavimo greičiai, o nanotechnologijų mokslas ir pramonė auga kaip ant mielių. Deja – vakcina nuo AIDS vis dar neišrasta.

Itin stebina Sheldon Glashow įžvalgos. Paskaitykite patys.

2012 branduolinis karas vis dar bus neįvykęs, Reigano „Žvaigždžių karų“ programa bus žlugusi. Dauguma ligų bus pagydomos, deja – AIDS vis dar bus nesuvaldyta.

Tiesa – ekonomikoje Sheldon sekėsi ne taip puikiai. Kaip didžiausia pasaulio ekonomika buvo nominuota Japonija. Šiek tiek apsirikta ir „šauta“ per daug į šiaurę. Nauja dominuojanti jėga, ko gero, yra Kinija. Amerikos ekonomikai prognozuotas nedidelis nuosmukis. Irgi pro šalį. Tačiau kalbant apie visuomenės sanklodą – pataikyta puikiai.

Didės atotrūkis tar turtingųjų ir vargšų, mūsų vaikai negyvens taip komfortiškai, kaip gyvename mes.

Daugiau spėjimų galite paskaityti originaliame straipsnyje.

Žinoma, nepatingėkite pasidalinti savo spėjimais – kaip įsivaizduojate pasaulį po ketvirčio amžiaus – 2027-aisiais? Visuomenė, mokslas, technologijos.

Written by Dainius Tulaba

Dainius - kompiuterių entuziastas, pagal išsilavinimą geologas. Tačiau visų pirma sutuoktinis ir tėvas. Verslininkas, investuotojas, darbuotojas. Dar rašau ir portale fwd.lt

This article has 2 comments

  1. Vytas Reply

    tik kad ketvirtis amžiaus bus 2037 :) Su tokia kainų pasiutpolke tai jei būsim gyvi, tai būsim nuskurę. Kas turės nors kiek žemės, pragyvens iš savo daržo. Arba bus taip, kad vanduo bus vertingesnis už naftą ir mes klestėsime :) Bet tikriausiai neklestėsime, nebent subręs kažkelinta karta normalių politikų. Nesinorėtų vėl patirti imperijų kolapso, bet kas ten žino. Atrodo, kad anie spėliotojai neatspėjo kompiuterių bumo, nors jau tais laikais buvo visai normalūs kompiuteriai, tik silpnesni ir be multimedijos su internetu. Galbūt kompiuterija pagaliau visai nulips nuo stalo ir pasidarys visuotinai mobili. Kažkas turėtų pasikeisti su automobiliais, kiek gi galima naudotis daugiau kaip 100 metų senumo technologija? Arba dėl energetinės krizės vėl grįšim prie arklių.

    • Dainius Tulaba
      Dainius Tulaba Reply

      A jo – čia paskubėjau nesuspėjau suskaičiuoti ketvirčio :).
      Įdomūs Vyto spėjimai. Liko laukti 25 metus ir pažiūrėsim :)

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *