Press "Enter" to skip to content

Kokia turėtų būti svajonių mokykla? (II dalis)

Tęsiu pasakojimą, ką daryti, kad mokykla vaikams nebūtų vien nuobodi prievolė, o atvirkščiai į ją būtų smagu eiti.

Praėjusioje straipsnio dalyje kalbėjau apie mokytojus ir pamokas. Dabar norėtųsi aptarti ir mokyklų aplinką, nes, mano manymu, ji nemažiau lemia norą arba nenorą mokytis, negu pačių pamokų kokybė.

 

Mokyklos privalo keistis

Tai - ne utopija. Taip atrodo reali mokykla Švedijoje.

Mokyklą baigiau senokai, bet, kiek teko matyti spaudoje ar per televiziją, klasės  vis dar atrodo taip pat, kaip ir tuomet, kai mokinuke buvau aš pati: tos pačios niūrios žalios arba rudos lentos, tie patys eilėmis prieš lentą sustatyti suolai, tokie pat interjerą turintys pagyvinti, bet iš tiesų darantys jį nykesniu augalai ar paveikslai, nekalbant apie metų metus net ir po remontų nesikeičiančias sienų spalvas.

Sakote, koks skirtumas, kaip atrodo mokyklos interjeras? Manau, didelis.

Seniai įrodyta, kad žmogaus mąstymą, darbingumą, nuotaiką veikia aplinka, kurioje jis yra.

Tai, kad mokyklos aplinka yra labai svarbi, jau suprato švedai ir olandai, pradėję kurti interjerus, skirtus ne suaugusiems, bet vaikams.

“Jeigu mokykla atrodo taip pat, kaip tada, kai joje mokėmės mes, vadinasi, kažkas yra negerai, nesgi visuomenė keičiasi”, – įsitikinusi vienoje itin modernioje Švedijos mokykloje, apie kurią jums ketinu papasakoti, dirbanti mokytoja.

 

Baldai – kaip žaidimas

Vienos Olandos mokyklų interjere esantys baldai primena žaidimą Buzz Wire.

Bet iš pradžių kviečiu pasižvalgyti po vieną Olandijos mokyklą, kuriai interjerą kūrusi architektų grupė nusprendė: mokiniai neprivalo pamokų metu statiškai sėdėti kaip prikalti savo suoluose. Taigi, jie sukūrė klasių interjerą, imituojantį žaidimą BuzzWire, skirtą koncentracijai lavinti.

Šio žaidimo esmė – apvesti lazdelę aplink vielinę figūrą prie šios neprisiliečiant, antraip pasigirs čaižus švilpimas.

Olandų architektai panaudojo žaidimo motyvą gamindami mokyklos suolus, kėdes, net šiukšliadėžes arba hibridinius baldus su neapibrėžtomis funkcijomis.

Baldai atrodo neįprastai – vieni primena stalus, kiti kėdes.

Toks baldų dizainas, skatina moksleivius mąstyti kūrybiškai ir patiems nuspręsti, kaip naudotis “suolais”.

 

Primena Google kontorą

Pokalbių baldai "Vittra Telefonplan" mokykloje.

O dabar keliaukime į Švediją, kur švedų švietimo kompanija Vittra, vienijanti 30 šalies mokyklų, taip pat nusprendė perkurti kai kurių mokyklų interjerą į tokį, kuris labiau skatintų moksleivių kūrybiškumą.

Šios mokyklos dirba pagal švedų švietimo programas, kaip ir visos kitos, bet stengiasi viską daryti taip, kad vaikai manytų, jog jose mokytis smagu.

Naujausia moderniai įrengta mokykla „Vittra Telefonplan”  Stokcholme atsidarė praėjusį rugpjūtį. Ji labiau primena legendines Google kompanijos kūrybines erdves, nei mokymosi įstaigą.

 

Mėgstamiausios – “sėdėjimo salelės”

Štai kaip atrodo "sėdėjimo salelės". Už jų - namelis, skirtas darbui grupėmis.

Taigi, kas sumodernitoje mokykloje ypatingo?

Visų pirma buvo atsisakyta atskirų klasių, vietoje to įrengiant kuo daugiau atvirų erdvių ir taip paverčiant visą mokyklą, o ne atskiras jos zonas, mokymuisi tinkama vieta.

Vaikai gali savarankiškai dirbti su savo nešiojamais kompiuteriais įsitaisę vienoje iš jaukių „sėdėjimo salelių”, beje labai populiarių tiek tarp moksleivių, tiek tarp mokytojų. Žodis “sėdėjimo” čia gal net ir nelabai tinka, nes tokiose salelėse, jeigu tik nori, vaikai gali įsitaisyti ir gulomis.

Tie, kam reikia dirbti drauge, gali pasirinkti „kaimelio” erdvę – nedidelį namelį, skirtą grupiniam darbui, arba įsitaisyti ant „organinių pokalbių baldų”, stebinančių neapibrėžtomis formomis.

Mokyklos baldai yra ryškių, linksmų, jaunatviškų, nuotaiką keliančių spalvų: raudonos, salotinės, geltonos.

 

Pavydi pedagogams

Mokykloje dirbantys pedagogai džiaugiasi, kad čia ne tik mokytis, bet ir mokyti smagu. Todėl dauguma jų kolegų net pavydi darbo tokioje aplinkoje, kuri skatina moksleivių kūrybiškumą ir smalsumą, leidžia jiems sėkmingai dirbti ir kartu, ir savarankiškai.

Mokslas tokiose mokyklose – it smagus žaidimas, nes, kaip pastebėjo viena mokytoja, jų aplinka sukurta ne suaugusiems, bet vaikams.

Suprantu, kad mūsų mokykloms iki švediškų ar olandiškų dar toli. Mes savo mokyklų neperdarysime per dieną ir per dvi. Vis dėlto, tikiu, kad po truputį situacija pasikeis.

O kol kas kviečiu pasižiūrėti reportažą anglų kalba apie vieną iš Vittra tinklo mokyklų:

8 Comments

  1. vidmantas vidmantas 2012 01 26

    Net pavydu! :-)

    Gaila, bet mūsuose neadekvačiai daug užsiciklinta ant tradicijų. Be abejo, tai labai „saugu” tėvams – jie ateina ir mato, kad čia literaliai sustojęs laikas. Taip pažįstama, taip primena jaunystę, taip gera prisiminti. Bet tai nieko gero vaikams.

    • Giedrė Giedrė 2012 01 26

      Nežinau, ar aš norėčiau, kad mano vaikai mokytųsi mokykloje, kuri atrodo lygiai taip pat, kaip tada, kai mokiausi aš pati. Pritariu minčiai, kad laikai keičiasi ir mokykla taip pat privalo nelikti statiška.

  2. Birutė Birutė 2012 01 26

    O man kažkaip dviprasmiski jausmai.. Va kai kuriose nuotraukose sėdi vaikai į kupras susimetę kūrybiškose erdvėse.. ir tada galvoju kad norečiau sveikų vaikų su racionaliai apgalvotomis erdvėmis. Kita vertus apie kūrybišką aplinką kalbant – nežinau kas labiau skatina vaikų kurybiškumą ar moderni erdvė ar paprasta funkcionali ir saugi? Sutinku, kad aplinka turi įtakos, bet kūrybingas ir iniciatyvus pedagogų, administracijos ir tėvų darbas net ir skurdžiausią mokyklą gali paversti jaukia. Pvz. man dar teko savo mokykloje dalyvauti mokyklos laisvalaikio kambario įrengime. Pradėjome groti muziką pertraukų metu. Dažėme sienas grafiti, kabinome hamakus ir audėme kilimukus, tam kad būtų jaukiau. Mokytojai ir mokiniai turėjo idėjų, direktorius ir pavaduotojos palaikydavo, o tėvai kuo galędavo paremdavo. Mūsų mokyklose kaip ir darželiuose matau esminę problemą. Su ja susidūriau ir savo vaikų darželiuose – tėvų abejingumas. Kodėl dauguma tėvų įsitikinę, kad viską turi padaryti kažkas – darželis, šveitimo skyrius ar Valstybė, bet ne mes patys? Juk kurti aplinką ir ją keisti mokyklose, darželiuose galime pradėti mes patys. Kas koks baldžius, kas koks stalius, kas koks kompiuterių specialsitas, kas kokį kilimą, kas dažų, kas paglaisto, kas paprojektuoja ir gimsta naujos erdvės ir jauki aplinka. Pastatų nugriovus neperstatysi, bet sienas, langus, radijatorius perdazyti nesunku, pakabinti kitokias užuolaidas, susukti idomesni baldą galime :) Svarbu suorganizuoti talką ir susirinkti padirbėti vieną kitą savaitgalį savo vaikų labui. Taip ir kuriasi bendruomenės, žmogiški santykiai ir atsiranda netradiciniai sprendimai :)

    • Giedrė Giedrė 2012 01 26

      Visiškai pritariu, Birute. Pradėti privalome nuo savęs. Jei kiekvienas rodysime iniciatyvą, galime padaryti mokyklas ir darželius kur kas jaukesniais ir linksmesniais. Aišku, gal jie neatrodys taip ypatingai, kaip straipsnyje aprašytosios mokyklos, bet bent jau jaukiai ir ne nykiai. Sakoma, kad mokykla – antroji namai. Jeigu norime jaukumo namuose, gal laikas jį diegti ir mokyklose?

Comments are closed.