Kad nešaltumėte atverkite langus

Jeigu žiemą namuose šąlate ir be paliovos kovojate su virusais, nesistenkite labiau prišildyti kambarių. Verčiau atvirkščiai – kuo dažniau, net ir esant minusinei temperatūrai lauke, praverkite langus ir leiskite drėgmei bei kitiems nešvarumams apleisti patalpas.

 

Drėgna, nes kvėpuojame

Dažniau atverdami langus ne tik galite pradžiuginti naminius gyvūnėlius, bet ir padėti sau.

Aš kas rytą, nesvarbu – žiemą, ar vasarą, praveriu langus, kad iš namų išgaruotų drėgmė, kuri ypač akivaizdi, kai pažvelgi į po nakties aprasojusius langus.

Kartą, stebėdama aprasojusius langus, susimąsčiau, kiek per dieną namuose prisikaupia drėgmės. Aptikta informacija pribloškė.

Paskaičiuota, kad būste, kuriame gyvena keturių-penkių asmenų šeima, per dieną dėl jų veiklos susiformuoja visai nemažai – net apie 10 kilogramų vandens (kad būtų aiškiau, 1 kg atitinka maždaug 1 litrą vandens).

Štai kas sudaro tokį kiekį:

  • Kvėpavimas (miegant) – 0,3 kg
  • Kvėpavimas atsibudus – 0,85 kg
  • Virimas – 3 kg
  • Prausimasis – 1 kg
  • Drabužių skalbimas ir džiovinimas – 5,5 kg

Net ir kambariniai augalai skatina drėgmės kaupimąsi.

O kur dar šildymas, priklausomai nuo kūrenimo tipo, pridedantis papildomai drėgmės.

 

Kodėl žvarbstame?

Nemažai drėgmės į mūsų namus prasiskverbia ir iš išorės: pro namo apačią, per sienas ar lubas.

Anksčiau dalis drėgmės iš namų pasišalindavo savaime.

Bet su laiku, labiau užsandarinant visus plyšius, taip pat dėl plastikinių langų ir nuolatinio šildymo žiemą, jos vis daugiau užsilaiko mūsų namuose.

Tai gali lemti ne tik langų rasojimą ar pelėsių formavimąsi patalpose.

Drėgnose patalpose mes dažniau šąlame, nes drėgmė skatina žmogaus kūną išskirti daugiau šilumos, kas sukelia šalčio jausmą.

Kad išgarintume iš namų drėgmę, reikėtų juos kuo daugiau vėdinti.

Žinoma, drėgmės kiekis per dieną, kol mūsų nebūna namuose, sumažėja, bet nepakankamai, tad svarbu neužmiršti kasdien neužmiršti praverti langus ar orlaides.

 

Ligoto pastato sindromas

Išvėdintos patalpos padeda ne tik kovoti su drėgme, bet ir išvengti daugybės negalavimų.

Pastebėta, kad įvairiais neaiškios kilmės negalavimais – galvos skausmais, alerginiais susirgimais, nemiga, nedarbingumu – dažniausiai skundžiasi tie, kurie daug laiko praleidžia nevėdinamose patalpose.

Tokie negalavimai turi net ir atskirą pavadinimą – “ligoto pastato sindromas”, o ypač jie kamuoja miesto gyventojus, kurie, kaip paskaičiuota, vidutiniškai net 80 procentų savo laiko praleidžia uždarose patalpose.

Mums ima skaudėti galvą, jaučiamės vangūs ir apsnūdę, nes nevėdintose patalpose juntamas deguonies trūkumas, į kurį reaguoja mūsų smegenys.

Tad prieš puolant miegus vaikyti tonizuojančiais gėrimais, gal verčiau pasirūpinkime, kad nestigtų oro?

Medikai ne kartą kartojo, kad gerai vėdinti patalpas reikia nuolatos, nes tai mažina jose esančių virusų plitimą, apsaugo nuo infekcinių kvėpavimo ligų.

Tuo įsitikinau savo kailiu. Kai pradėjau dažniau vėdinti namus, pajutau, kad man vis rečiau peršti gerklę.

Be to, kambarių vėdinamas padeda pašalinti nemalonius kvapus, dulkes, įvairias kenksmingas medžiagas, nebent tai sklistų iš lauko.

 

Galimi ir skersvėjai

Kaip žinoti, kiek laiko tikslinga vėdinti patalpas?

Viskas priklauso nuo temperatūros lauke ir namuose, tad pravartu turėti ir lauko, ir kambario termometrus.

Žiemą, oro temperatūrai nukritus žemiau nei 10 laipsnių šalčio, namus trumpai, maždaug iki dešimties minučių,reikėtų vėdinti po kelis kartus per dieną.

Siūloma namus vėdinti intensyviai – plačiai atidarant langus, netgi sudarant skersvėjį. Tiesa, prieš tai reikėtų pasirūpinti, kad šeimos narių vėdinamoje patalpoje tuo metu nebūtų.

Teigiama, kad taip – trumpai ir intensyviai – vėdinamų patalpų paviršiai nespėja stipriai atvėsti.

Dažniau vėdinti reikėtų labiau pridrėkstančias patalpas: virtuvę, vonią, tualetą, vietą, kur skalbiami ir džiovinami skalbiniai, palėpes, rūsį.

Vėdinant kambarius ir reguliuojant šildymą reikėtų nepamiršti, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–22 laipsnių šilumos, o ten, kur miegama – 2-3 laipsniais žemesnė, nes vėsus ir grynas oras leidžia geriau išsimiegoti. Jei neteisingai vėdinsime patalpas – nepagelbės nė geoterminis šildymas.

Ten, kur intensyviau dirbama (pavyzdžiui, virtuvėje) taip pat rekomenduojama palaikyti bent 2 laipsniais žemesnę temperatūrą, nei kitose gyvenamosiose patalpose.

O jūs ar neužmirštate išvėdinti patalpų, bent jau rytais ar prieš pat miegą?

 

 

Written by Giedrė Balčiūtė

Giedrė - kelias užsienio kalbas įvaldžiusi profesionali žurnalistė, ne vienerius metus dirbusi spaudoje, šiek tiek ir radijuje, o dabar besimėgaujanti tinklaraščio rašymu. Domina įvairios sritys, o ypač tai, kaip informacinės technologijos ir socialiniai tinklai keičia mūsų kasdienybę.

This article has 11 comments

  1. Žavinta Reply

    Vėdinimas ištikro svarbus. Išvėdintame kambaryje miegas daug geresnis. O vasarą apskritai gera miegoti prie atviro lango. Šiuo metu jau geras pusmetis kaip gyvenu naujos statybos name. Statydami nepagailėjome pinigėlių į vėdinimo sistemą. Dabar namuose visuomet gaivus oras, nėra rasojančių langų. Ir niekada nešalta – nes grynas oras greičiau įšyla ;) Būtent dėl to žiemą labiausiai ir reikia vėdinti.

    • Giedrė Reply

      Taip, Žavinta, jūs teisi – žiemą ypač svarbu vėdinti būstą, deja kai kurie žmonės to nesupranta, laiko visus langus sandariai uždarytus, neišleidžia drėgmės, o po to skundžiasi, kad žvarbsta ir nesveikuoja.

  2. Žavinta Reply

    Taip dažnai elgiasi mūsų senelių amžiaus žmonės. Prieš žiemą apkamšo langus taip kad net norėdamas jų neatidarysi iki pavasario. Aš pvz saviškę močiutę nekartą auklėjau apie vėdinimą. Atrodo suaugęs, gyvenimo patyręs žmogus, bet nors pasiusk – nesupranta. Tik kai su tėveliais susimetę įdėjom seneliams plastikinius langus, jie pradėjo normaliau vėdintis, nes naujus langus tapo lengviau atidaryti.

    • Giedrė Reply

      Žodžiu, vieni pliusai. Svarbu tik išeinan iš namų nepamiršti uždaryti langų. :)

  3. Pingback: Ar tikrai lauke praleidžiame 20 proc. laiko? | Giedrės blogas

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *