Press "Enter" to skip to content

Emocinis intelektas. Kas pirmiau – višta ar kiaušinis?

Emocinis intelektas – kas tai?

Kolegė pakvietė į emocinio intelekto lavinimo įvadinį seminarą. Seminaro vedėjo tikslas buvo parduoti praktinius emocinio intelekto lavinimo kursus, todėl buvo aiškinama, kodėl verta vystyti emocinį intelektą. Tačiau prieš tęsiant temą, truputis istorijos.

Didžiojo filosofo Platono laikais buvo teigiama, jog pažinimą visur lydi jausmai ir kad jie yra viena iš proto dalių. Tačiau pats Platonas buvo vienas pirmųjų, iškėlusių mintį, kad jausmai simbolizuoja primityvesnį, mūsų gyvuliškąjį arba instinktų pradą ir yra nesuderinami su mąstymu. Šią mintį vėliau pasigavo Sigmundas Freudas ir jo pasekėjai. Ir ką gi? Šiandien turime visuotinai paplitusią nuomonę, kad emocijos trukdo mąstymui.

Lektorius paskaitoje paminėjo keletą sėkmės istorijų, įrodančių emocinio intelekto naudą. Buvo paminėta, kad daugelis “žvaigždžių” (visuomenei žinomų žmonių. – Aut. pastaba) turi išlavintą emocinį intelektą. Tuo pat metu ekrane matėme skaidrę, kurioje matėsi ledkalnis . Kaip žinome, vandenyje plūduriuojančio ledkalnio viršūnė sudaro tik vieną dešimtadalį visos jo masės. Viršutinę ledkalnio dalį lektorius priskyrė IQ, arba kitaip vadinamam intelektui, o povandeninę – EQ, arba tiesiog emociniam intelektui. Primenu, kad emocinio intelekto dalis yra devynis kartus didesnė nei intelekto.

Visiškai sutinku su lektoriaus teiginiais ir visom keturiom sakau, kad emocinio intelekto valdymas yra svarbus dalykas kiekvienam, tik norėčiau pabrėžti keletą dalykų, kurių nepaminėjo lektorius.

 

Poliarizacija

Tik gimę, mes esame iš karto poliarizuoti. Vieni iš mūsų tarnauja pritraukimo poliui, o kiti – paleidimo. Pritraukimo poliarizacijos žmonės nuolankiai tarnauja pritraukimo principui ir visomis priemonėmis gausina daiktų, pažinčių, autoritetų skaičių. Psichiniame lygmenyje taip pat. O paleidimo poliarizacijos žmonės jau nuo pat gimimo neturi savybės prisirišti prie daiktų, žmonių, autoritetų. Verta paminėti, kad tie du poliai tarpusavyje nesuderinami. Likimo ironija, bet Žemę valdo pritraukimo poliarizacijos žmonės. Pasižiūrėkite, ką vertiname: autoritetą, visuomeninę padėtį, turtus ir panašiai. Paleidimo žmones tokioje materialioje visuomenėje atpažinsite lengvai. Tai taip vadinamieji neformalai, hipiai, pankai ir panašiai. Aukščiausia pritraukimo tipo žmogaus pakopa tikriausiai būtų šalies prezidento postas ar verslo magnato kėdė, o paleidimo tipo žmogaus aukščiausia pakopa – išminčius arba šventasis.

Kaip tai susiję su emociniu intelektu? Pritraukimo žmonės dažniausiai yra valdomi intelekto, o paleidimo poliaus atstovai pirmiausia vadovaujasi emociniu intelektu. Intelektas vadovaujasi logika, o logika veikia priežasties ir pasekmės principu.

Dar viena pritraukimo poliarizacijos pusė – užtvirtinimas. Logika, intelektas turi vienintelę galimybę egzistuoti – jeigu tai veikia pagal tam tikrus dėsnius. Intelektas reikalauja, kad tie dėsniai būtų stabilūs. Čia, manau, geriausiai ir paaiškinamas skirtumas tarp protingo ir išmintingo. Protas aiškiai atskiria, kas yra gėris ir kas yra blogis, o išminčiai tai yra viena ir nedaloma, arba ,kitaip tariant, išmintingam žmogui nėra skirtumo tarp gėrio ir blogio – tai vienas ir tas pats.

Pritraukimo poliarizacijos žmonės nuo pat gimimo intensyviai vystosi intelekto vystymo ir dominavimo pusėn, kai tuo metu paleidimo tipo žmonės vystosi emocinio intelekto pusėn. Emocijos savo natūraliame judėjime yra konstruktyvios, ir bet koks intelekto “uždėjimas” ant emocijų įneša destrukcijos. Pabandysiu argumentuoti savo teiginį.

 

Emocijos ir jausmai

Pavyzdžiui, žmogus įsimyli. Išsekus meilės jausmui, ateis kita emocija – paleidimas. Išmintis sako, kad meilė paleidžia, o ne pririša – paskaitykite Kristaus ir kitų išminčių raštus. O jei žiūrėsime į tą pačią meilę per intelekto prizmę, meilei bus reikalingas patvirtinimas. Kiti vadina tai egoizmu. Egoizmas, beje, irgi intelekto produktas. Taigi pasibaigus meilės jausmui, išminčius paleidžia, o intelekto valdomas žmogus, prarasdamas atsakomojo jausmo garantijas, iššaukia priešinga meilės pusę – neapykantą. Apie neapykantos griaunamąją jėgą, manau, neverta kalbėti.

Paimkime kitą emociją – užuojautą. Išminčius padeda kitiems, nelaukdamas už tai padėkos, nes jis neturi suvokimo “Aš”, arba, kaip vadina psichologai, egocentrizmo. Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, kad sąmoningai pavartojau žodį “padeda”, o ne “daro gerus darbus”. Bet koks sąmoningas gero darbo darymas – blogis to pačio išminčiaus akimis.

Tuo pat metu intelekto valdomoje visuomenėje gėris suvokiamas taškų rinkimo principu. Miesto benamiai labia gerai yra įvaldę šį principą. Pinigų dažniausiai jie prašo prie bažnyčių ar kitų masinio susibūrimo vietų. Pinigai dalinami, nes laukiama teigiamos aplinkinių reakcijos – padariau gerą darbą. Benamis beveik neturi galimybių būti sušelptas, kokioje nors mažoje gatvelėje sutikęs vienišą praeivį. Išminčius šiuo atveju suvokia pinigų davimą kaip žalą prašančiajam. Tiesa, prieš tęsiant verta paminėti, kad šito nereikėtų suabsoliutinti. Jeigu Jūsų kažkas nuoširdžiai prašo pinigų, duokite. Bet jeigu kažkas ant to stato viso gyvenimo pagrindą, verta permąstyti savo poziciją. Duodami žalojate ir nesuteikiate galimybės tobulėti.

 

Ir pabaigai…

Kaip jau ir minėjau, intelektas desperatiškai siekia stabilumo ir išlaikymo, patvirtinimo. Priešinga atjautos emocija yra cinizmas. Tai, kaip į situacija reaguoja išminčius, intelekto valdomam žmogui atrodo kaip cinizmas. Tačiau emociniame intelekte nėra tokios emocijos kaip cinizmas – tai tik viena iš neapykantos formų. Galėčiau tęsti apie kiekvieną emociją ir jų privalumus prieš intelektą, bet pataupysių Jūsų laiką.

Prieš baigdamas paraginsiu visus neslopinti savo emocijų. Atminkite, kad emocijų žala – tik intelekto bandymas sustabdyti natūralų emocijų tekėjimą…

5 Comments

  1. Emocinis intelektas vs Intelektas | Žydrūnas Sadauskas Emocinis intelektas vs Intelektas | Žydrūnas Sadauskas 2012 03 09

    […] Rekomenduoju | Emocinis intelektas vs Intelektas […]

  2. Giedrė Giedrė 2012 03 11

    Įdomios mintys. Bet man nepriimtinas griežtas vertinimas – juoda-balta. Manau, kad dažnas žmogus savyje talpina ir išmintį, ir protą ir nuo išsiauklėjimo, brandos, aplinkybių, pagaliau aplinkinių įtakos priklauso, kuris pradas dominuoja.

Comments are closed.