Press "Enter" to skip to content

Efektyvaus bendravimo trukdžiai

Bendravote šiandien su kitais? Bendrausite? Greičiausiai… Vienokiu ar kitokiu būdu bendrauja dauguma žmonių, tiesa? Taip perduodame žinias, savo jausmus, būsenas ar tiesiog maloniai socializuojamės, taip iš kitų gauname informaciją.

Bendravimo vietą mūsų gyvenime nepaprastai svarbi, žmonės – socialios būtybės, tad kokybiškas gebėjimas komunikuoti užtikrina geresnę vietą po saule, mokantiems tuo naudotis, ypač šis gebėjimas svarbus dvidešimt pirmame, informacijos amžiuje. Didėjant žmonių skaičiui pasaulyje, bendravimo įgūdžių poreikis augs.

Deja, dažnai, sakyčiau, labai dažnai norime pasakyti viena, o pašnekovai išgirsta kita. Arba priešingai. Būna ir taip, kaip sako Charlie Kaufman: „Nuolatinis kalbėjimas nebūtinai yra bendravimas.“ Ar pasitaiko, kad bendraujate su žmogumi, jis kažką šneka, tačiau jo negirdote, arba priešingai – kalbate, stengiatės o pašnekovas atrodo kaip iš kitos planetos atskridęs, nesupranta nieko?

Turbūt pritarsite, kad nuo bendravimo kokybės priklauso ne tik mūsų, bet ir aplink mus esančių žmonių nuotaikos, elgsena ir gyvenimo kokybė. Nuo pasakyto žodžio, o neretai ir nuo nepasakyto, gali priklausyti nuotaika, lydėsianti visą likusią dieną.

Pradėjęs Efektyvios Komunikacijos (EK) mokymus nutariau, kad norėčiau pasidalinti kai kuriomis mintimis ir su jumis, eitne.lt portalo skaitytojai ir skaitytojos, padėsiančiais efektyviau ir darniau bendrauti su artimaisiais, darbe ar draugų kompanijoje.

Šiame įraše norėčiau apžvelgti keletą EK trukdžių. Jei sudėti EK į vieną frazę, būtų galima pasakyti taip: “Kai pasitikėjimo lygis aukštas, komunikacija yra lengva, greita ir efektyvi.” – Stephen R. Covey. Jei pasitikėtume savo pašnekovais, nekiltų tiek nesusipratimų, pykčio, nelaimių. Deja, kartais nepasitikime net patys savimi, taigi, norėdami efektyviai komunikuoti, turėtume pasitikėti ne vien tik kitais.

Suprasdamas, kad nekantraujate sužinoti esmę, neerzinsiu jūsų, eisiu prie pagrindinės minties. Prašau, rašykite, jei ši tema svarbi jums, kas labiausiai iš jos domina ir ką norėtumėte sužinoti. Tai padės man parinkti tinkamesnius įrašus ateičiai. Arba, gal norėtumėte kad rašyčiau kažkokiomis kitomis, jus dominančiomis, temomis?

Iš vardinsiu čia keletą, EK trukdžių, jei bus įdomu sužinoti daugiau – komentuokite.

Vertinimai. Kitais žodžiais tariant – įvardijimas to, ką padarė ar koks yra kitas žmogus.

Pavyzdžiui, jei mano mergina emocingesnė, nei norėčiau, ji yra per jautri, jei ji emociškai atitolusi, ji šalta. Jei mano kolega daug klausinėja ir domisi detalėmis – jis smulkmeniškas, jei smulkmenos jo nedomina, o svarbus tik „didelis paveikslas“, bendradarbis yra aplaidus ir nedėmesingas.

Išsakydami savo vertinimus kitiems tikimės, kad jie elgsis taip, kad atitiktų mūsų išsakytą vertinimą – taip mus mokė nuo vaikystės, kad elgtumės „teisingai“, „pagal standartą“, „nedarytume gėdos“.

Svarbu! Nepainiokite vertinimo su vertybėmis. Vertybės yra būtinos. Tačiau kitiems elgiantis ne pagal mūsų vertybių kompasą, turėtume juos tiesiog apie tai informuoti, o ne versti blogai jaustis išsakydami vertinimą.

Vertinimų pasekmė – nesmalsus požiūris į žmones, empatijos trūkumas, baimė, pyktis, neapykanta, atsiskyrimo jausmas.

Palyginimai, tai irgi vertinimo forma. Lygindami siekiame jaustis viršesni, daugiau pasiekę ar „mažiau blogesni“ už kitus. Tačiau palyginimai mus arba kitus liūdina.

Pavyzdys – palyginkite save su…
16 metų jaunuoliu, kuris su dviem draugais pradėjo kompaniją garaže
24 metų jaunuolio kompanija sukūrė revoliucinį kompiuterį
26 metų jaunuolis už 10 milijonų nusipirko kompiuterinės grafikos kompaniją, kurią po 20 metų pardavė už 7,4 milijardo

Kompanijos, kuriai vadovavo šis vyras, šiandieną, vien mobiliųjų telefonų verslas didesnis nei visas Microsoft.
Jo vardas Steve Jobs.

Ir pabaigai, mano nuomone, svarbiausias aspektas – kitų žmonių motyvacija daryti tai, ko norime mes. Pagalvokite, kaip veikiame tai, kas mums tikrai patinka, kai niekas neverčia, norėdami praturtinti savo ar kitų gyvenimą. Esame kaip žaidžiantys vaikai. Ištirpsta laikas, nuovargis mažai juntamas, ir jis malonus po „sunkios“ dienos. O dabar pamintykime, kaip darome tai, ko nenorime, kai esame verčiami? Efektyvios komunikacijos principai remiasi tuo, kad žmonės aplink mus darytų tai, ką nori daryti, stengdamiesi praturtinti savo ar kitų gyvenimą. Vedini pozityvios motyvacijos, nesielgdami taip, kaip norite jūs, vien dėl to, jog yra įbauginti, nori išvengti gėdos ar bausmės. Tokie prievartiniai skatinimo mechanizmai patys gimdo prievartą, pasipriešinimą ir nemalonius jausmus, atsisukančius prieš mus pačius… anksčiau ar vėliau.

Sėkmės bendraujant!