Press "Enter" to skip to content

Baisūs tėvai, arba kada vaikui geriau, kai jį izoliuoja nuo šeimos?

Iliustracija: alfa.lt

Jau anksčiau esu girdėjęs ir skaitęs, kad Norvegijoje tam tikrais atvejais ir, mūsų požiūriu, „už nieką” vaikus iš tėvų gali paimti socialiniai darbuotojai ir grąžinimo į šeimą procesas labai ilgas bei komplikuotas. Štai ir šiandien išgirdau žinią per radiją, kad socialiniai darbuotojai paėmė trejų ir vienerių metų vaikus už tai, kad jie miegojo su tėvais vienoje lovoje ir buvo maitinami rankomis (ne įrankiais). Tėvai su vaikais galės susitikti du kartus per metus po vieną valandą, kol vaikams sukaks 18 metų ir jų neribos Norvegijos įstatymai.

Kaži, kiek šeimų „neprižiūri” savo vaikų Lietuvoje, vertinant pagal šiuos du kriterijus? Šeima sakė: „Maitinti vaiką rankomis yra įprasta Indijoje. Kai motina maitina jį šaukštu, gali permaitinti vaiką. Jie pasakė, kad tai buvo valgydinimas per prievartą. Tai yra kultūriniai skirtumai.“

Taip pat vaikų tėvas sakė indų televizijos kanalui: „Jie pasakė man: „Kodėl jūs miegate su vaikais toje pačioje lovoje?“ Pasakiau jiems, kad tai įprasta mano kultūroje. Mes niekada nepaliekame vaikų kitame kambaryje, pasakę jiems „labanakt“.

Iš mano šeimos Norvegijoje, ko gero, taip pat atimtų visus tris pipirus, nes jie dar reguliariai parsikrausto į tėvų lovą, o mažasis Joris kartais čia praleidžia ir ištisą naktį, nors jo lovelė gretimame kambaryje.

Noriu paklausti – o jūsų manymu, tokia kontrolė ir tokie kriterijai normalūs? Ar tai neprilyginama surogatinėms motinoms, kurios dėl pinigų, sąmoningai, atsisako savo vaikų. Koks tėvų ir vaikų ryšys gali būti, jei su jais susitinki tik po dvi valandas per metus, kai jiems sukaks 18? Kas bus tikrieji jų tėvai – biologiniai gimdytojai, ar socialiniai darbuotojai, kurie, galbūt, sekė pasakas augantiems vaikams? Ar tokios normos nėra pamatinių visuomenės vertybių – artumo šeimoje ir žmogiškojo kontakto – naikinimas?

Kokia jūsų nuomonė: tai buvo neprižiūrėti vaikai ar, vis dėlto, mylimi ir gaunantys tėvų šilumos iki soties? Ir kur ta riba, kai vaikui geriau atskirtam nuo tėvų negu šeimoje?

Reklama: Darbuotojų atranka

9 Comments

  1. Ilona-Eitnė Ilona-Eitnė 2012 01 20

    Keistai kažkaip. Ypač jei vaikui vieneri metai – tai jis dar ir krūtimi maitinamas gali būti – tai jį irgi išmest iš savo lovos?

  2. Laima Kaupienė Laima 2012 01 20

    Dainiau, o čia tikrai taip buvo, jog tik dėl miegojimo vienoje lovoje ir tokio maitinimo buvo atimti vaikai?

    • Dainius Tulaba Dainius Tulaba Post author | 2012 01 20

      Limut, o kas čia dabar pasakys. Juk kiekviena istorija turi dvi puses. Tačiau skaičiau, kad Norvegus kritikavo jungtinės tautos už tai, jog viršija įgaliojimus tokiose situacijose. Šalyje 4.3 mln. gyventojų, o 2005 metais iš tėvų paimta 12500 (taip taip – dvylika su puse TŪKSTANČIO) vaikų.

  3. Akfak Akfak 2012 01 20

    Apart paskutinių dviejų pastraipų, straipsnelis išėjo visai nieko ^^

    • Dainius Tulaba Dainius Tulaba Post author | 2012 01 20

      Akfak – nieko negaliu padaryt – tėvo emocijos :)
      Turiu įtarimo, kad tokios situacijos labai palankios visokiems Breivikams bręsti…

  4. Laima Kaupienė Laima 2012 01 21

    Žinai, Dainiau, kažkaip ilgokai mąsčiau apie tai, už ką gali būti vaikai „išgelbėti”, ir man kažkodėl iškilo tavo paminėta pavardė…

  5. Akfak Akfak 2012 01 21

    nu ir man norisi šaudyt, dainiau, net ne už savo vaikus, už jų, eit, kaip heavy’s team fortresse 2 ir išpleškint visus (daug keiksmažodžių).
    Bet, negaliu nepastebėt, kad prieš darant vaikus, prieš būnant indu ir gyvent norvegijoje, reikia pasidomėt, kas gali įlyst į tavo lovą pažiūrėt, ar ten vaikai nemiega, kokios ten taisyklės, ir už ką kas atimama. kažkokioj JAV valstijoj draudžiama petnešas nešiot. Visur savi iškrypimai, o dabar tik vaikų gaila. Ir tėvų. Kadangi mano silpni nervai tuo klausimu, stengiuosi negalvot, ką jie išgyvena, ir visomis juslėmis išjaust, kur man ir vaikams bus saugu, kad niekada šitaip nepapult.

  6. Vaida Gylytė Vaida Gylytė 2012 01 23

    keistuoliai. Norvegai matyt nelabai domisi kitomis kultūromis, o savąją iškelia aukščiau už kitas, taip pat įdomu, kam jiems reikia tokių vaikų? Kad parodytų, jog dirba darbą? Kad pasakytų kitiems kas gali būt, jeigu…? Kad nebūtų nutrauktas finansavimas? Nes vaiko teisėmis ir jo reikmių tenkinimu šitoks reikalas net iš tolo nekvepia. O vaiką nuo tėvų atskirt tikslinga kai šeimoje smurtaujama, tėvai alkoholikai nežadantys taisytis, narkomanai arba vaikas seksualiniai išnaudojimas ar pan.

Comments are closed.