Visi, kas nors kiek yra domėjęsis sveika mityba ir jos pagrindais, žino, kas tai yra sveikos mitybos piramidė. Tačiau Harvardo sveikatos akademija pristato naują, patogesnį ir labiau suprantamą metodą – lėkštę. Lėkštę ant stalo mes matome kasdien, tad žymiai paprasčiau ją įsivaizduoti ir mintyse padalinti į menamas dalis, negu kažkokią mistinę piramidę. Taigi, ką siūlo šiuolaikiniai sveikos mitybos specialistai?
Visų pirma daržovių. Kuo daugiau ir kuo įvairesnių. Bulvės ir bulvytės free – ne daržovės. Daržovės turi sudaryti maždaug 30 proc. raciono.
Po 25 procentus maisto raciono turi būti pilno grūdo produktai (duona, pilno grūdo makaronai, laukiniai nepoliruoti ryžiai, kitus miltinius produktus reikėtų riboti) bei sveiki baltymai (žuvis, paukštiena, pupelės ir riešutai, o kiaulienos ir apdorotos mėsos reikėtų vengti).
Dar apie 20 procentų raciono turi sudaryti vaisiai. Kaip ir daržovės – kuo įvairesni, tuo geriau.
Specialistai taip pat rekomenduoja naudoti sveikus aliejus: alyvuogių, arba rapsų. Geriant kavą bei arbatą naudoti kuo mažiau cukraus, arba jo iš viso nenaudoti. Pieną ir sultis riboti iki 1-2 stiklinių per dieną, vengti saldžių gėrimų. Taigi nuo šiol, kraudamiesi savo lėkštes galėsite paprasčiau įsivaizduoti kaip sveikai jūs maitinatės.
Parengta pagal Harward School of Public Health.
Kitoks +NiexTikrai požiūris Google+:
Ne įdomu, o nesąmonė :)
Pirmiausiai grūdai – žinot kuo šeriamos kiaulės, kad nusipenėtų? Grūdais :) Gyvenant šiandienos realybėje neįmanoma išsiversti be jų, nes ir sočiau, ir greičiau ….bet juos ne būtinumu, o kompromisu vadinčiau.
Antriausia – vaisiai. Ne vieną šimtą metų žmonės selekcijos būdu didino cukraus kiekį visuose įmanomuose vaisiuose. Ar bandėte atsikąsti laukinės obels obuoliuko? Nebandėte, bet nutuokiate, kad antro kąsnio nebesinorės. Cukraus ten nedaug. Prie to pridėkime ir tai, kad natūraliai uogų ir vaisių mūsų kraštuose nebūna ištisus metus, o parduotuvės atviros kas dieną. Gyvūnai saldaus derliaus dėka auginasi „kailinukus” žiemai vasaros pab.-rudens pradž.
Tai ir vėl, čia kompromisas, tiems, kas gali sau tai leisti t.y. neturi viršsvorio.
Trečia – alyvuogių aliejus yra nuostabus dalykas, tik Lietuvoje jo nelabai būna (nedrįstu teigt, kad nebūna, bet turint omeny vokiečių patirtį, žr. žemiau…..). Supermarketų lentynose stovi surogatai ir čia ne vien Lietuvos problema. USA iš viso nėra normalios kokybės kontrolės, Europoje oficialiai ji yra, tačiau matyt tik teorijoje (kam įdomu tas googlina apie tai). Pvz., net iki 20 proc. „atskiedus” alyvuogių aliejų lazdyno rieš.aliejumi – skonis nepakis, nesupras net ekspertai. Vokietijoje atlikus testus (rezultatai mokami, bet jeigu kas rūpinasi savo sveikata ir važinėja į DE, tai kelių eurų nepagailės http://bit.ly/awcug9) paaiškėjo nemaloni tiesa. Apie minkštiklius, siaubingą kokybę ir t.t., testai buvo atlikti kaip sybjektyvūs skonio/kvapo, taip ir cheminės analizės bei įpakavimo etc.
Nežinau kodėl išskirtas rapsų aliejus….aliejai ir apskritai visa polinesočiųjų riebiųjų rūgščių manija yra totalus absurdas. Nesočiosios r.rūgštys yra oksidavimosi pirmūnės (o juk jaunystės palaikymui visi taip vaikosi antioksidantų ;))), o jau poli- tai tiesus kelias į senatvę. Alyvuogių aliejus, priešingai nei beveik visi kiti aliejai turi labai gerą balansą, t.y. minimaliai poli-, bei beveik per pusę mono- ir sočiųjų r.rg. kas jam leidžia turėti daug sočiųjų r.rg., tačiau išlikti skystu (sotieji riebalai yra kieti kambario t.).
Rauginti pieno produktai, gera (ne fermos) mėsa ir lašiniai, šakninės ir žalialapės daržovės, o dar visa tai šviežiai ir neapdorota – sveikatos šaltinis. Ir statyk nestatęs tų naujų piramidžių, iš supermarketų bei 12 val. darbo dienos sveikai neprasimaitinsi.