Press "Enter" to skip to content

Knyga: “Tėvai, vaikai ir pinigai”

Į klausimą, kam yra skirta amerikiečių finansų planuotojos Lindos Leitz knyga “Tėvai, vaikai ir pinigai” būtų galima atsakyti citata:

…finansininių konsultacijų rinkoje populiari frazė „nuo vienmarškinių iki vienmarškinių – per keturias kartas“. Paaiškinu: viena karta, sunkiai dirbdama, sukaupia turtą, todėl savo vaikams perduoda pakankamą arba daugiau nei pakankamą finansinį pagrindą. Taigi vaikų karta žino, kaip sunkiai reikia plušėti, kiek kraujo, prakaito ir ašarų jų tėvai įdėjo, kad uždirbtų tuos turtus, todėl ši karta moka elgtis su pinigais. Vaikų vaikai, t.y. trečioji karta, užauga manydami, jog pinigai ir komfortas – norma, nieko nereikia užsidirbti ir saugoti: pinigų tiesiog yra. Daugelis šių žmonių net užaugę gauna pinigines dovanas iš savo tėvų – antrosios kartos. Todėl jie arba nugyvena patogų gyvenimą, arba iššvaisto visus pinigus nepalikdami nieko savo vaikams – ketvirtajai kartai, kuri iš pradžių auga sąlyginėje prabangoje, bet ir mato, kaip tėvai švaisto šeimos finansus. Ši ketvirtoji karta net būna priversta šelpti savo kadaise buvusius turtingus tėvus, todėl pasiryžta nekartoti tėvų klaidų – sunkiai dirba, kad užtikrintų finansinį pagrindą savo vaikams. Ir taip vėl pradeda „keturių kartų“ ciklą. Finansinės žinios gali tokį ciklą sustabdyti.

Kuriai kartai priklausote jūs? Antrai, trečiai, o gal jau ketvirtai? Bet kuriuo atveju ši knyga pravers pasitikrinant savo vertybes dėl pinigų ir paaiškinimo būdų vaikams.

Tėvai, kurie turi 4-5 metų vaiką taip pat turėtų atkreipti dėmesį, nors knygoje ir nėra konkrečių patarimų, kaip mokyti mažą vaiką suvokti pinigų vertę. Keturmetis dar nemoka skaičiuoti ir atlikti pagrindinių aritmetikos veiksmų, tačiau netrukus mokės ir jau tada jam kils nemažai klausimų apie pinigus.

Knyga “Tėvai, vaikai ir pinigai” yra skirta jauniems tėvams, kurie dažnai neturi laiko vaikams aiškinti gyvenimo tiesų, ypač, kai tai reikia daryti kantriai. Perskaitę šią knygą sužinosite keletą esminių tiesų apie pinigus. Pavyzdžiui, vaiko negalima užčiaupti pinigais. Negali jam pažadėti duoti litą, kad jis bent pusvalandį pabūtų ramiai, nes realiame pasaulyje tokio uždarbio iš tylėjimo nėra. Paaugęs jis gali suprasti, kad jis turi netriukšmauti tik dėl to, kad jam tėvai sumokės.

Autorė gana nemažai dėmesio skiria tokiems finansiniams reikalams, kaip skolinimasis, skolų grąžinimas, darbas ir uždarbis iš valandinių darbų. Tai daroma neatsitiktinai, nes būtent finansinis neišprusimas apie saugų skolinimąsi JAV lėmė krizę. Deja, tai būdinga ir Lietuvos tėvams, kurie pirkosi namus ir butus už šimtaprocentines paskolas, o atėjus krizei vargsta dėmesio vaikams sąskaita. Vaikai mato tėvų emocijas ir nuotaikas ir daro atitinkamas išvadas. Kad jie darytų teisingas išvadas, reikia įdėti pastangų – kalbėtis, aiškinti, rodyti savo pavyzdžiu visas finansines operacijas, nes priešingu atveju, užauginsime trečiosios kartos atstovus – švaistūnus, kuriuos senatvėje rems jų pačių vaikai, finansinių gudrybių išmokę savo klaidų sąskaita.

Knyga gali būti puiki dovana bet kuriems tėvams – nesvarbu, ar jie turtingi, ar ne, bet paskaityti, kaip savo vaikus mokyti elgtis su pinigais praverstų daugeliui Lietuvos mamų ir tėčių.

2 komentarai

Comments are closed.