Press "Enter" to skip to content

Apie žarnų stygas, keptą alų ir meandrą

Pasirodo, kad italų meistrai dar viduramžiais priėjo išvados, jog geriausia medžiaga smuikų stygoms gaminti yra avių žarnos.
Siekdami apsaugoti savo išradimą, meistrai paleido gandą, esą geriausios stygos gaunamos iš kačių žarnų. Apsauga buvo veiksminga, nes anais laikais katės nužudymas buvo laikomas nusikaltimu.
Avių žarnos stygoms gaminti buvo naudojamos iki  1750 m.  Žarna iš avies buvo ištraukiama dar šilta, nuvaloma nuo riebalų ir išskyrų ir mirkoma šaltame vandenyje. Po to geriausios žarnų dalys buvo supjaustomos juostomis, susukamos ir grandomos tol, kol nesigaudavo reikiamo storio smuiko styga.
Nūdien stygoms gaminti naudojama žarnų, neilono ir plieno kombinacija, nors tikri profesionalai įsitikinę, kad nieko nėra geriau už stygas, sukurtas tik iš žarnų.
O štai vienas JAV kulinaras uždavė sau klausimą, kodėl alus išpilstomas į butelius ir skardines? Markas Zeiblas  ėmė ir sugalvojo, kaip alų galima būtų užkepti tešloje.  Naujasis produktas – sūrus džiuvesėlis su alaus įdaru pavadintas „Fried Beer“.  Jis panašus į koldūną, tik viduje –  ne mėsa, o “Guinness” alus.
Produkto technologiją kulinaras ruošė ir tobulino trejus metus. Po daugelio bandymų ir klaidų, autoriui pagaliau pavyko – idėją jis užpatentavo ir niekam neatskleidžia recepto.
Tačiau nėra jokios paslapties, jeigu norite sužinoti, ką reiškia žodis „meandras“. Tai – plačiai senovės graikų mene naudoto ornamento pavadinimas, kurio  atsiradimas siejamas su Mažojoje Azijoje tekėjusios Meandero upės vingiais.  Nūdien ši upė teka per Turkijos teritoriją  ir vadinasi „Didžioji Menderesa“.
Upės ištakose buvo įsikūręs žinomas Mileto miestas, – VIII ir VII a. iki mūsų eros vadintas kolonizacijos proceso lyderiu ir savotišku civilizacijos lopšiu.