Saulė vis dažniau iškiša nosį pro debesis, norisi kuo ilgiau pažaisti lauke, pastebėti vabalus, parinkti akmenukus, o ir pakeliui namo, nušvilpti kartą kitą čiuožyne. Orams pagerėjus, mūsų su vaikais kelionės namo žymiai pailgėja – reikia viską apžiūrėti, pačiupinėti. Taigi gero pusvalandžio kelionė išsitęsia iki pusantros- dviejų valandų.
Baltų eilių jau nebeužtenka, nori bėgioti, siausti. O dvi panelės, tai jau komanda. Dukros labai mėgsta žaisti tokį gamtinį žaidimą:
Vėjas ir plunksnos
Visi vaikai – plunksnelės, o vadovaujantis – vėjas. Vaikai bėgioja po aikštelę. Bet štai pakilo vėjas, o kartu su juo ir ėmė skraidyti ir plunksnelės. Vėjas sukasi sūkuriu – ir plunksnelės taip pat. Vėjas nurimsta – ir plunksnelės nukrinta ant žemės. Vėjas pučiu gūsiais pirmyn, atgal, į šoną – ir plunksnelės kartu skrieja su juo.
Svarbiausia nepatingėti i
r gerai vadovauti. Dar galima žaisti:
Saulė ir lietus
Vaikai pasirenka sau namelius: kelmus, rąstus, ant žemės nubrėžtus skritulius, kvadratus ar pan. Kiekvienas turi po atskirą namelį.
Po signalo “Saulė” vaikai eina pasivaikščioti, o po signalo “Lietus”- slepiasi savo “nameliuose”. Vaikščiodami vaikai bėgioja, šokinėja, atlieka įvairius judesius. Žaidimą galima kaitalioti – išsirinkti vadovą, kuris parodo judesius, o likę turi atkartoti, padaryti kažkokį konkretų veiksmą – pavyzdžiui, surasti, kol saulė, paslėptą daiktą.
Judriųjų žaidimų su vaikais galima rasti ir čia.
Mielų užsiėmimų ir gero oro!
