Kaip ir kasmet, vėl ištraukiau medaus puodynę, rudo cukraus dėžutę, sviesto ir ėmiausi magiškų meduolinių burtų – ką besakytume, net jei kartais meduolius kepu vasarą (kaip buvo trečio parduotuvės gimtadienio proga), tai žiemų žiemiškiausias kepinys. Smagiausia, kai už lango baltos pusnys, jau šventiškai pasidabinus eglė. Receptas nekintantis jau daugybę metų, nors… visad meduoliai gaunasi skirtingi. Nežinau, net kas kalčiausias dėl to – mintys, kurios sukasi galvoje, kol maišau, prieskonių debesis, nes visad beriu iš akies tai, ką randu spintelių dėžutėse, nuotaika. Tikriausiai, viskas kartu.
Puikių švenčių ir gardžių meduolių.
