Photobucket

Aną vakarą, kaip niekad ilgai mažasis vyrukas neužmigo. „Ragais“ ramstyt pradėjo nuo 21 val., tad ir susiruošėm, kaip visad – po vonios procedūrų, lopšinės, bučiukų, miegoti.  Ir niekaip – nemiega džigitas ir gana. Dar kartą lopšinė, pasakėlė, pamylavimai… Rezultatas nulinis. Praėjo taip „miegant“ visa valanda. Jau ir pyktis lyg ima…. Antra valanda migdymosi… Jau visai pyktis ima… Trečia prasidėjo, jau vidurnaktis greit… Mintyse pradeda kribždėti senas ugdymo metodas… Negerai…


Tad pamažu imu prisiminti patarimus, kaip tokiais atvejais nurimti…
Skaičiuoju…  Vienas, du, trys… niolika… idešimt... Ne ką padeda, nes mažas smailas pirštukas ima man makaluot po bambą – ieško skylutės.  Ir, įtariu, greičiausiai ras, jei neužimsiu kuo kitu labai miego „norinčio“.
Nueinu išvis kuo toliau nuo mažiaus. Visai ne kas – apart miego dar ir „dūdų orkestras“ prisideda. Vėl šalia atsigulu. Apsikabinam linguotis… Kur jau, mama naivuolė… Linguoja tai vaikinas į taktą, kokį jis nori. Ne, susigriebiu, jog netinka toks migdymas. Vėl paguldau lovon, padainuoju lopšinę, paglostau paausį…
Pati bandau vėl prisiminti, kaip nusiraminti…. Nuteikti save, jog viskas gerai… Taip, išties, kas čia tokio – viena naktis nemiegota, palyginus su visu gyvenimu – iškart geriau pasidaro. Kokioms 5 min., kol vaikinukas nepradeda intensyviai lipt iš lovos plikas basas…
Nauja mintis: viskas gerai, dar porą valandų ant rankų panešiosiu ir gal užmigs…. Kas čia tokio, palyginus su visu gyvenimu… vėl padeda.. Kol nesumąsto, kad jaunajam Lietuvos piliečiui nereikia nulipti nuo rankų ir užsiimti saviveikla lovoje..
Kokia – nesuprantu, bet turiu dalyvauti – nes vyksta mano pilvo maigymas ir „gėlių skynimas“ nuo jo… Kažko šįvakar mano minkštoji priekinė dalis ko tai paklausi… Na, tiek to, lai… kol nepradeda bandyt „atidarinėt“ buvusio savo namelio… Kai akys visai išlipa ant kaktos – vėl mintis – sena pedagogika…. Bet nueinu prie kompiuterio… Kaip gera, kad ne aš viena „migdau“… Atitrūkstu, kad ir vienam sakiniui nuo nemiegiuko – ir akyse šviesiau pasidaro... Nereikia nieko prisiminti – reikia tik būti. Apsikabinau mažių, dar gerą pusvalandžiuką įsijungę pažiūrėjom filmą, nekreipdami dėmesio į medikų nurodymus… Ir….