Kai už lango lyja, nėra saulės, nejučiomis imi prisiminti tuos kraštus, kuriuose šilta ir saulės spindulius ne tik rieškučiomis gali semti, bet ir sunkvežimiais vežti. Kur kvepia raudonėliu, čiobreliais ir rozmarinu. Graikija.
Ta proga prisiminiau graikiškų bulvių kepimą ir „patobulinau” lietuvišku tradiciniu mėsos skoniu. Kepiau orkaitėje uždengtame inde (taip vadinamame „britvone” – špyžiniame inde, nors tam tikrai tiktų ir kitoks indas su dangčiu).
8 didesnes nuskustas bulves supjausčiau neplonais griežinėliais, apibarsčiau džiovintu rozmarinu, čiobreliais, raudonėliu, gausiai apšlaksčiau alyvuogių aliejumi ir sumaišiau. Sudėjau į puodą. Ant viršaus tolygiai išklojau padruskuotą ir papipirintą faršą (0,5 kg). 2didelės morkos, 5 galvos svogūnų, pjaustytos griežinėliais sugula ant faršo, nepilna stiklinė virinto vandens, tiek pat sauso balto vyno ir uždengtas indas keliauja orkaitėn gerai valandai.
Nesudėtingas, neįmantrus troškinys, bet pas mus jo greit neliko.
Skanaus!
Dekui uz si recepta! Reiks pamegint. Bet ar pats maziausias seimos narys ji irgi valge? Mane visa laika tokiais atvejais glumina vynas recepte… :)
Čia reiktų paklausti Laimos. Aš vyno, kai gaminu vaikams – nenaudoju.
Na, lyg jau ir vakar atsakiau, tai tik pakartosiu: ” Spalio 29 j.
Laipsniai išgaruoja aukštoje temperatūroje, lieka tik skonis ;) Mažasis šakutę į šalį padėjęs su rankomis valgė ir teko du kartus kartoti :)”
Atsakei vakar į FB ;)
Kai daug galimybių, tai pasimeti, kur rašyt ir kur nueis :))))))))))) O trumpai tariant – žioplumui…..