Rašo Gintarė:
Visi dovanas vertiname skirtingai. Bet turbūt dauguma galės man patvirtinti, kad idealiausia dovana ta, kuri atlikta mūsų artimųjų, nes tuomet į ją būna sudėta artimųjų meilė, šiluma, nuoširdžiausi palinkėjimai ir į ją pažiūrėjus tamsiais žiemos vakarais užplūsta šiluma. Pas mus šeimoje susiklosčiusi nerašyta taisyklė, kad mes dovanojame tą, ką patys sukuriame pvz.: pačių užauginta gėlė, nunerta smulkmenytė, numegztas koks nors drabužiukas. Labai vertiname sukurtą eilėraštį, sudainuotą dainelę. Šiuo atveju, sakyčiau net ir kokybė nėra svarbu, svarbiausia, kad tai būtų iš širdies. Tačiau, jei būna iš širdies, tai kaip taisyklė ir gaunasi idealiai. Mes esame prieš kalėdines dovanas, kurių gausa pasipila parduotuvių lentynose. Pirktiniai daiktai mums dažniausiai neteikia teigiamų emocijų, nes jos mums labai „šaltos”. Aš linkusi manyti, kad pats žmogus gali nusipirkti to, ko jam reikia, o ne kiti pirkti, dovanoti. Iš kur kitam žmogui žinoti ko kitam reikia? Kam mėtyti pinigus? Jei jau labai nevertiname savo sukurtų dovanėlių, tai galime irgi surasti išeitį – pvz. į savo pagamintą vokelį įdėti pinigėlių,kuriuos ketiname išleisti pirktinei dovanai. Dabar jums rašydama su dideliu džiaugsmu pasižiūrėjau ant sienos kabanti paveikslą, kuriame nufotagrafuotas Lanzarotėje saulėlydis ir vyro ranka užrasytas eilėraštis, kurį jis man dedikavo, gimus dukrelei…ai, kaip miela…
labai graziai aprasyta, paskaicius supranti kokios dovanos tobulos