Rašo Agnė:
Pirmiausia, pagalvojus apie kalėdinę dovaną, man mintyse iškyla toks jaukumo kupinas jausmas, kuomet dovanoji dovanėlę… Juk svarbiausia ne gauti dovanas, o jas dovanoti…Ir ne kiek jos kainavo, ar padovanojo žiedą su deimantu ir kitokiais brangiais akmenukais…Svarbiausia kad tai eitų iš širdies, tuomet širdį ir pasieks.. O šeimos, artimųjų apsupties, jų nuoširdumo, meilės, nepakeis jokia piniginė, pilna kreditinių kortelių..
Dovanodama kalėdines dovanėles brangiems žmonėms stengiuosi, kad gaudami jas iš manęs jie pajustų tą kalėdinę dvasią…
O jei ir gaunam iš senelių tuos raudonus, megztus šiurkščiais siūlais megztinius, su išsiuvinėtais elniais ar dar kokiais nors kalėdiniais atributais tai nėra kažkas „baisaus”.. juk jie tau dovanojo iš širdies… Aišku, gal norėtųsi gauti kažką mielesnio širdžiai…bet, tą mielesnio niekada negausi iš kito, teks tik pačiam nusipirkti..O kalėdų esmė ne dovanos. Manau smagiausi suvalgyti keptą orkaitėje viščiuką su namiškiais bei giminėmis prie židinio ugnies ir margos eglutės..
Manau tai būtų pati tobuliausia dovana, kad gali būti čia kartu su artimaisiais…
Dovanodama kalėdines dovanėles brangiems žmonėms stengiuosi, kad gaudami jas iš manęs jie pajustų tą kalėdinę dvasią…
O jei ir gaunam iš senelių tuos raudonus, megztus šiurkščiais siūlais megztinius, su išsiuvinėtais elniais ar dar kokiais nors kalėdiniais atributais tai nėra kažkas „baisaus”.. juk jie tau dovanojo iš širdies… Aišku, gal norėtųsi gauti kažką mielesnio širdžiai…bet, tą mielesnio niekada negausi iš kito, teks tik pačiam nusipirkti..O kalėdų esmė ne dovanos. Manau smagiausi suvalgyti keptą orkaitėje viščiuką su namiškiais bei giminėmis prie židinio ugnies ir margos eglutės..
Manau tai būtų pati tobuliausia dovana, kad gali būti čia kartu su artimaisiais…
