Gavome mamos Neringos laišką:

Photobucket

Šiandien sulaukėme jau septintojo mėnesiuko. Gaila tik, kad jį pasitinkam sirgdamos. Jau trečia diena, kai temperatūra aukšta: truputį numušam ir vėl kyla, numušam ir vėl kyla. Atrodo, galo nematyti. Nedutė visai kitokia, apatiška ir mieganti. Išmiega po 3 valandas, ko niekada nebūna. Ji labai aktyvistė pas mus, nemiegalė.

Photobucket

Džiugina jau begaliniu klegesiu, šnekomis. Ir jau pasigirti galime, kad sėdime kuo puikiausiai. Tad žaidimų aikštelė būna namie ant grindų, su labai daug žaislų. O kaip sesei smagu, kad ji sėdi! Abi atsisėdusios ir žaidžia. O atsisėsti pati dar neatsisėda, įnirtingai bando, bet dar neranda už kur įsikibti ir nesigauna, nors jau šonu taip įdomiai sukasi. Neropojam mes, bet tikslą pasiekiam vartydamiesi. Kambarį per kelias minutes visą ir persiridena. Labai reikia žiūrėti, nes šildymą tik vakar pajungė, o ji ant dekio tik sėdi, o kai nori kur kitur ridenasi, ir jau ant žemės. Kai sukako lygiai 6 mėnesiukai pradėjome ragauti košes, pradėjome nuo moliūgo, gal dėlto dabar jis mums mėgstamiausias.Tik papildomas maistelis atnešė ir negėrybių, nes viduriukai tai kietėja, darome mankšteles, kad lengviau tuštintųsi. Mėgstame obuoliukus, o daržovienes valgom, bet po jų vistiek labai norisi pienelio. Dar maitinamės mamytės pieneliu. O košytė skaniausia su moliūgu. Tuoj pradėsime ragauti ir mėsytę. Pradėsim nuot triušienos, nes mūsų kaimuke ji išauginta, todėl tikrai žinau, ką ji valgys. Be to tai ekologiška. Labai nori ir kito maistelio, tiesiog akimis ryja, kai sesytė valgo, kai mes valgome. O kokia gudruolė, jau tik įjungtas smulkintuvo garsas ir jau žiojasi, vadinasi, pietukų metas išaušo.
Oi džiugina vaikučių šypsenos,o kai jos dvi namuose,tai negaliu atsidžiaugti!

Photobucket

Atėjus rudeniukui tenka ilgėliau namučiuose pabūti, tad prisigalvojame įvairios veiklos namučiuose, o taip vistiek lekiam, kai tik geri oriukai į parką, į gamtą, į svečius. Kviečiamės svečių, bet vistiek jau didžiąją dalį būnam namučuose.
Didelė ta mūsų burbulytė – 6.5 mėnesiukų sverėm 9300 ir 71 cm, gavo ir skiepuką. O taip ant akių man ji auga, tvirtėja. O vieną dieną net nustėrau,kad ji jau stojasi, įsikibo į mane ir stojasi, nu net apakau, bet taip buvo tik vieną kartelį, nu dar anksti, lai nesistoja dar, dar mamytė taip nori pasidžiaugti tokia mažute trapute.

Photobucket

Ačiū už istoriją. Labai smagu, kad gražiai augat ir tiek daug naujų pasiekimų – ir sėdėjimas, ir stojimasis, ir valgymas. O ir auga gerai – tuoj mamute nebepakelsi.