Na va, laikas ir mūsų istorijai. Namuose vasara. Septintas aukštas labai panašus į kalėjimą – karšta, skersvėjų negali padaryti dėl vaikų, o vienoj pusėj atverti langai nieko nepadeda. Tai ištisos dienos lauke – radom puikią vietą prie mokyklos – ten tyloj galim sėdėt ir stebėti beržų šakas. O ir sesėms yra kuom užsiimt – ir draugų ateina, ir smėlio, ir karstynių rast galima. Vis dar mėgstam ilgus pasivaikščiojimus – nes vienoj vietoj labai ilgai būti nuobodu, o ramus važiavimas ir sesių balsai greta ramina.
Porą savaičių viešėjom pas mano tėvukus – tai ir man poilsio truputį buvo. Merginos užsiėmusios „ūkio darbais” – kas rytą reikėjo apeit savo teritorijas, braškių lysves patikrinti, vištukus palesinti, katiną aplankyti – tai beveik negrįždavo į kambarį. Joriui irgi atgaiva – dobiliukų pieva, vyšnios savo raudoniu traukiančios akį, paukščiukų čiulbesys ir visų dėmesys. Nebuvo nei vieno, kad nepašnekintų. Tik va visi tėčio pasiilgom ir vėl grįžom namo.
Brolis pasidarė labai įdomus ir sesėms – man jau drąsiau juos palikti žaisti ant dekio. Tai ir šnekina, ir juokina, ir eiles deklamuoja. Žaislų prineša tiek, kad paskui yra ką veikti visoms trims, kol sutvarkom.
Labai mėgsta maudytis – namai būna pilni klegesio ir … vandens. Juk taip smagu gerai atsispirti, kad net tėvai šlapi atšoktų!
Bendraujam labai daug – kalbina mane, tėtį, seses, aplinkinius, žaislus. Garsai panašūs į „gu”, „gi”, „agu”, „i” bei murkimą. Niekaip šnekėtis neatsibosta. Stengiamės palaikyti kompaniją, bet kartais pašnekovu tinka ir žaislas ar veidrodėlis. Dar mėgsta stebėti mimikas – pats mėgdžioja.
Fiziniai pasiekimai puikūs – Joris dabar kaip sportininkas vartosi nuo pilvo ant nugaros ir nuo nugaros ant pilvo, mėgsta apsisukti apie savo ašį – niekad, palikęs ant dekio, nerasi po penkių minučių toj pačioj vietoj – viskas jam rūpi. Tai neapsižiūrėk ir ant grindų:
Žaidžiame įvairius žaidimus, mankštinamės. Siekia žaislų, domisi viskuom kas juda, svyruoja, skleidžia garsus. Labai patinka spardyt „kliūtis” – pagalvėlė, kamuoliukas ar balionas lekia per pusę kambario. Matyt, berniukuose yra futbolininkų genų.
Skaičiukai darosi nebe tokie įspūdingi: 7400 g ir 63 cm. Daktarė man pasiūlė daugiau ilsėtis pačiai. Pasiūlymas labai neblogas, bet … dar neradau recepto, kaip ilsėtis kai namuose trys vaikiukai. Gal Jūs žinot tokį? Toliau sėkmingai valgo mamos pieną, košių planuose nėra.
Iki kitų susitikimų.
Laba,
ačiū už Joriuko mėnesio apžvalgą. Visuomet malonu skaityti. Mokat ir gražiai rašyti, ir augimo spartą skaičiais įvardinti. Sėkmės ir gražios jums vasaros :)