Apsipirkinėjimas, kaip ir daugelis mums, suaugusiems, įprastų dalykų gali virsti gyvenimiškais universitetais vaikams. Piešti vaikai išmoksta labai anksti, nors pirmieji jų piešinukai panašūs į linijų raizgalynes. Ketverių metų vaikas jau gali padėti sudaryti pirkinių sąrašą. Aišku, jis dar nemoka rašyti, tai gali nupiešti simbolius, ką reikia nupirkti – pavyzdžiui, batoną, bandelių, pieno, jogurto, sausų pusryčių ir pan. Tie vaikai, kurie moka raides, gali nupiešti pirmą raidę produkto, o paskui paaiškinti, ką parašė ir nupiešti paveikslėlį, pagal kurį būtų lengviau ieškoti produkto. Simbolių kalbą supranta ir mažesni vaikai.
Matau, kaip rūpestingai ruošiasi Milda (4 m. 3 mėn.). Pirmiausia atsidaro šaldytuvą ir žiūri, ko yra ir ko reikia. Aišku, privardina ir tokių produktų, kurių nereikia. Tada susėdame ir aptariame, ką pirksime. Surašau viską, ką sakosi nupiešusi – taip dar sykį pasikartojam, koks žodis iš kokios raidės.
Pirkinių sąrašo sudarinėjimas turi keleriopą naudą – ne tik ugdo discipliną ir formuoja planavimo įgūdžius, bet ir moko rūšiuoti. Ieškant tarp lentynų reikiamų produktų vaikas ruošiasi skaitymui. Smulkių detalių ieškojimas padeda sutelkti dėmesį, pasikartoja skaičius, mokosi lyginti.
Namuose, grįžę iš parduotuvės, leiskite vaikui pačiam sudėlioti prekes. Neatimkime noro mokytis, kol jo yra. Aišku, patys viską padarome žymiai greičiau, bet juk dabar turim talkininką. Juolab, tai geras laikas mokyti rūšiuoti pagal panašius požymius – daržovės keliauja į šaldytuvo stalčių, makaronai į spintelės lentyną. Verta palūkėti, vien tam, kad išvystum mažojo talkininko išdidžią miną ir šypseną!
Skaitau ir mėgaujuosi, ačiū :)