Daugelis mažylių jau antraisiais gyvenimo metais mėgdžiodami mėgina rengtis patys. Dviejų-trijų metų mažylis jau turėtų mokėti apsirengti. Aišku, jiems dar gali būti sunku užsitraukti užtrauktukus, užsisegti sagas. Tėvai turėtų suprasti, kad vaikams reikia patogių rūbelių – geriausia trikotažiniai laisvi drabužiai. Nereiktų naiviai tikėtis, kad mokydamasis rengtis mažylis pats apsivilks nugaroje susagstomą kombinezoną. Dar reikia labai daug kantrybės – matau, kad dar keturmečius tėvai skubina, pačios aprenginėja. Vaikams reikia duoti pakankamai laiko. Taigi, jei rytą turite penkias minutes apsirengti tikrai nėra laikas pradėti mokytis. Nesibarkite, nešaukite, o už pastangas pagirkite. Pati mokiau vaikus rengtis pagal Dorothy Einon knygą „Ankstyvasis ugdymas”, gal pravers ir jums.
Taigi pradedam:
– apatiniai drabužiai. Kaip jau pastebėjau su savo mergytėmis, svarbiausia, kad jie turėtų „skiriamuosius ženklus” – paveiksliuką priekyje. Jei tokio nėra, tada reiktų prisiūti kaspinėlį. Tada niekad neapsirengs atvirkščiai. Jei vaikutis abi kojas sukiša į vieną skylę arba viena koja pataiko į kūno skylę – tada reiktų išmokyti pasitiesti ant grindų, kad viršuje būtų didžiausia skylė.
– kelnės. Mokytis tinka laisvos trikotažinės kelnės, be jokių raištelių ar užtrauktukų. Jei vaikui sunku pataikyti (abi kojos atsiduria vienoj klešnėje), tai reiktų kelnių klešnes atraitoti iki šakumos ir patiesti ant gridų.
– marškinėliai. Jiems tinka tos pačios taisyklės kaip ir apatiniams drabužiams – priekyje turi būti aiškus paveikslėlis arba užrašas. Marškinėliams dar padeda platesnė iškirptė. Tada tiesiame marškinėlius taip, kad paveikslėlis būtų apačioje. Padedame marškinėlius taip, kad iškirptė būtų toliau nuo vaiko. Rodome vaikui, kaip lįsti iš apačios, įkišti rankas ir užsitraukti marškinėlius per galvą. Pamokykite užsisegti sagas. Lygiai taip pat velkamasi megztiniai, suknelės.
– sijonai. Sijonėliai turėtų būti su guma. Patiesiate ant grindų, vaikutis įlipa į jį ir užsitraukia į viršų.
– batai. Jie turėtų būti be raištelių, su lipniomis sagtimis, nes vaikas negebės pats užsirišti ar užsisegti. Su batais visad turime daugiausia problemų. Vaiva (2 m 7 mėn.) vis dar apsiauna batus ne ant tos kojos. Kaip mes sakome: „Bateliai susipykę, nusukę nosytes vienas nuo kito”. Mokomės taip: pirmiausia pastatome batukus nosytėmis į priekį, kad sagtelės būtų šonuose ir rodome, kad kiekvienai kojai jos batas. Dar galima vaiką pasodinti išskėstais keliais ir suglaustomis pėdomis (tokiu atveju sagčių nesimatytų).
Sąmoningai nepaminėjau pėdkelnių. Jeigu jos tampresnės (daugiau elastano), jas gali būti sudėtinga apsivilkti ir keturmečiui. Turim gyvą pavyzdį namie. Tiesa, turėčiau pastebėti, kad mažosios specialiai mokyti nereikėjo – ji turi puikią mokytoją Mildą. Jau pusantrų metų Vaiva mokėjo pati viską nusirengti ir apsirengti paprasčiausius rūbus – kelnes, marškinėlius.
Sėkmės mokant ir mokantis!
Pėdkelnės: viena siūlė – priekis; dvi siūlės – užpakaliukas :)
Elastanui prisijaukinti: pabūkime balerinomis (balerūnais). Ištieskime kojytę ore, įtempkime pirštukus – lyg šokant ant pirštų galiukų ir tempiame aukštyn pėdkelnes.