Artėjantis ruduo jau primena, kad laikas ruošti vaikus į darželį.
Turėjom mes ir auklių, ir dabar turime porą, nes su trimis vaikais ir mūsų darbo tempais pasitaiko visko. Suskaičiavau iš viso šešias aukles, dirbusias/dirbančias mūsų namuose – su savo charakteriais, įpročiais. Su penkiomis ir dabar draugaujam, o viena išnyko iš namų labai keistai, palikus spintoje savo šlepetes. „Jei tuoj pat negrįžtat, apsivelku paltą ir einu namo palikusi vaikus” – tai buvo paskutinio pokalbio telefonu „vinis”.
Kitą savaitę Vaivutė išėjo į darželį. Jai buvo tik … keturiolika mėnesių. Darželio vedėja priėmė ją į trimečių grupę, kurioje buvo ir sesė Milda. Iš pradžių auklėtojos bijojo tokios mažos, bet apsiprato dukrelė per dieną. Nepatikėsit, bet darželyje palikusi vaikus jaučiausi rami, žinojau, kad yra lavinamos, auklėjamos, mylimos ir jų tikrai niekas nepaliks vienų, užsivilkęs paltą.
Pradėjau vesti abi mergaites nuo pavasario. Manau, kad tai tik palengvino adaptaciją – vaikai nesirgo, oras buvo geras, apranga nelabai sunki. Be to, vaikai, kurie atėję nuo rudens, jau irgi turi stipresnį imunitetą, ligos būna aprimę. Didžiausias minusas norint atiduoti pavasarį – rasti laisvą vietą, nes grupės komplektuojamos rudenį, nors dėl vienokių ar kitokių priežasčių būna viena kita ir atsilaisvinusi.
Kai praeitą rudenį Vaivutę perkėlė į kitą grupę (pas bendraamžius), pajutau visus adaptacijos malonumus: sirgo kas antrą savaitę, prasidėjo „avarijos” lovoje, tapo pikta ir irzli. Pamačiau streso kamuojamą vaiką. Auklėtojos geros, rūpestingos. Po truputį apsiprato ir Vaiva.
Pasikalbėjus su draugėmis girdėjau labai daug įvairių nuomonių. Vienos renkasi darželius pagal metodikas, kitos pagal aplinką ir baldų naujumą, dar kitos – pagal atstumą nuo namų. Sakyčiau visos priežastys visiškai nieko nereiškia – svarbiausia, kad auklėtoja mylėtų savo darbą ir vaikus. O visa kita – žaislai, gėlynai nėra konstanta.
Dar pastebėjau, kad mamos, kurios sako, kad jų vaikai nepripranta darželyje, pačios nelabai norėtų, kad jie ten jaustųsi saugiai. Lyg tai nuo to, kad vaikui bus gerai be mamos, jos negaus geriausios mamos nominacijos. Taigi, pirmiausia reikia pačiai paleisti vaiką, o paskui tikėtis jo įpratimo darželyje. Nebūtinai tai šimtu procentų teisinga, bet jeigu yra pasėkmė, turi kažkur būti ir priežastis.
Labai ilgas ir išsamus Austėjos Landsbergienės straipsnis apie vaikų išleidimą į darželį yra čia.
Sėkmės renkantis darželį ir lankant jį. Būtų įdomu, jei pasidalintumėt savo patirtimi.
